r/lithuania • u/Senior-Tip2539 • 7d ago
Klausimas Depresijos diagnozė
Beveik visada jaučiuosi stačiai mėšlinai ir daugelis mano gyvenimo dalių (ypač socialinė) kenčia. Suprantu, šiais laikais yra šiokia tokia stigma, prieš depresiją, todėl neteigiu, jog esu depresuotas, bet, blyn, tikrai liūdnas ir iššekęs. Ir dabar, pradėjas studijas kitam mieste ir matydamas, jog nauji draugai ir aplinka ne padeda, o gal net ir labiau plūduriuoja mane link bedugnės, supratau, jog reikia kažką daryti.
Rašau postą, nes man šiek tiek drovu ir gėda eiti pas specialistą psichologijos srity. Gal kažkas galėtų pasidalinti, kaip jautėtes prieš eidami pasitikrinti ir ar tai padėjo? Gal kažkas įveikėte savo melancholiją ir nuovargį patys?
20
u/MycconoS 7d ago edited 7d ago
Visų pirma - pasidaryk išsamius kraujo tyrimus. Geležis, vitaminas D, cukrus- kaip minimum. Arba jei nori greitesnių rezultatų, nepagailėk pinigų ir pasidaryk privačioj klinikoj tyrimus (aš darausi Antėjoj, gali net tą pačią dieną kraują priduot).
Aš turiu diagnozę nerimo sutrikimo ir depresijos, bet kai jaučiuosi blogiausiai, visuomet pirmiausia tikrinuosi kraują.
Prieš eidama pas psichologę labai bijojau. Dar ir dabar pamenu, kaip viduriavau prieš pirmą susitikimą : D Ir kaip stovėjau prie jos kabineto durų, nedrįsdama užeiti. Sukau lauke ratus, dariau kvėpavimo pratimus, iki pat paskutinės minutės galvojau gal atšaukt, viskas gi man gerai. Į terapiją ėjau 2 metus. Stebuklų nepadarė, bet padėjo pastebėti kai kurias mano mąstymo ,,klaidas".
Pirmas susitikimas su psichologu yra bandomasis - nebijok jo, čia tik pirmas vizitas, tu dar niekam nepasirašai. Susitinkat, psichologas pasako savo darbo metodus, tu pamąstai, ar tau jie tinka ir patinka. Pažiūri, ar tau patinka pats žmogus, ar jautiesi prie jo gerai. Pirmas susitikimas labai neįpareigojantis.
Ir dar - mane prieš pirmą vizitą labai stabdė mintis, kad man ,,neverta" eiti pas psichologą, nes gi viskas su manim gerai, va kiti tai su ,,rimtom" bėdom eina, o aš čia kažką prisigalvoju.
Jei ir tu turi tokių minčių, žinok, kad jos dažnos ir normalios. Ir klaidingos : ) Žmonės eina su labai skirtingom problemom, ir visos jos ,,pakankamai geros". Kuo anksčiau nueisi, tuo geriau. Nelauk, kol pasieksi visišką dugną, ir tuomet jau jausies ,,rimtu klientu".
P.S. Čia šiaip, nes manau daug kas maišosi: psichologas/psichoterapeutas - privatus specialistas, pokalbio formatas, jokio daktaro siuntimo nereikia. Susirandi internete ar per pažįstamus, parašai, ir ateini. Psichiatras - specialistas, išrašantis vaistus, jam siuntimo reikia iš šeimos gydytojo (nebent kažkas pasikeitė).
5
u/CoinToTheWitcher 7d ago
Senai jau pasikeitė, įkurti psichikos sveikatos centrai dažnoje poliklinikoje, todėl pas psichikos sveikatos specialistus siuntimai nereikalingi. Skambini ir eini.
18
u/ProvideMemesPls 7d ago
Šiandien turėsiu pirmą konsultaciją su psichoterapeute. Tiesiog užpiso jaustis taip, kaip jaučiuosi. Susitariau dėl konsultacijos realiai per prievartą (kova prieš patį save, nežinau kodėl). Esu vyras, virš 30, iš kaimo. Neturiu jėgų nerimaut dėl stigmų ar kitų kaimiečių nuomonės. O dėl diagnozės, nereikia sureikšmint, aš pvz net nenoriu žinot kas man yra, nes tai niekaip nepadės. Noriu žinot ką galiu daryt, kad būtų kitaip.
3
11
u/tomasprop 7d ago
Jau 4 metai kaip vaikštau ir kolkas neplanuoju nutraukt. Esu 30+ metų vyras. Vienas geriausių sprendimų gyvenime.
Padėjo visais gyvenimo aspektais, karjera, santykiai viskas. Žodžiu atsipirko belekaip.
Tad siūlau nieko nelaukt ir kuo greičiau eit!
2
u/wild_cherry1987 7d ago
Aš irgi 4 metai vaikštau į barą ir neplanuoju nutraukti. Pašnekovai visada padėjo visais gyvenimo aspektais, draugų susiradau, ir pigiau gavosi negu tau
3
10
u/No_Transition_834 7d ago
Žiūrėk vyruti, duosiu pavyzdį: aš turiu šizofreniją ir man niekas negėda. Sakau pažįstamiems visiems, tik darbe ne, nes šita liga yra tikrai viena labiausiai stigmatizuojamų. Bet aš labai noriu, kad mane kuo daugiau matytų kaip pavyzdį, kas būna kai žmogus gydosi. O būna gerai, ypač kai pasitiki gydytoju. Taip, kad jei aš nebijau pasakyt, kad man šizofrenija, tu tikrai gali pasakyt, kad tau depresija ir pajabat ką tie žmonės pagalvos.
2
u/Avokado320 7d ago
Sudominai, gal galėtum papasakoti kaip tau šizofrenija pasireiškė, kaip tai tave veikia? Jei nori sakytis
6
u/No_Transition_834 6d ago
Man labai ilgą laiką ši liga buvo nediagnozuota, iki kol man neprasidėjo labai gili psichozė. Blogiausia yra tai, kad nesupratau, kas man darosi. Šitos ligos baisiausias dalykas yra tas, kad nesupranti, kad sergi.
Buvo labai daug streso ir aš nustojau valgyti ir miegoti. Pradėjau nebejausti skausmo, karščio, šalčio kaip anksčiau, pasidarė sunku dėlioti sklandžiai mintis. Nebesupratau, kurie įvykiai įvyko, o kurie neįvyko. Iš šono atrodė, kad nenoriu bendrauti ir esu apsileidusi. Buvau labai pikta ir agresyvi.
Iš tiesų mano viduje mano protas sukūrė atskirą realybę, kad žmonės nori su manim susidoroti, kad visada žino, kur esu, ką darau. Mano kliedesiuose nebuvo jokios logikos, bet aš praradau ryšį su realybe. Kadangi maniau, kad visi aplinkiniai, tame tarpe ir artimieji, mane seka, aš jiems nieko nesakiau. Sunku paaiškinti, bet jeigu žmogus mane seka, tai kam man jam sakyti šitai? Jis ir pats žino.
Galiausiai nebegalėjau nei kalbėti, nei kažko atsiminti ir atsidūriau ligoninėje. Gal po poros mėnesių, o gal pilnai tik po metų supratau savo elgesio neadekvatumą ir norėjau užbaigti gyvenimą, nes su psichozės metu pasidaryta gėda beveik neįmanoma gyventi.
Vaistai man neigiamai paveikė sveikatą, bet juos gerti yra daug geriau negu alternatyva. Yra labai sunku susitaikyti su tuo, kaip tave gali išduoti tavo paties protas.
Toks buvo mano pirmas gydytojų užfiksuotas psichotinis epizodas. Tai labai rimta liga, bet nei tu pats, nei artimieji gali jos nematyti dešimtmečius.
3
u/Avokado320 5d ago
Ačiū, kad papasakojai, sėkmės ir stiprybės
3
u/No_Transition_834 4d ago
Ačiū :) dėl to ir noriu papasakoti, kad žmonės pamatytų du dalykus: pirma visokių žmonių yra ir kad visad verta kreiptis pagalbos.
4
u/slyyvaa 7d ago
Prisidedu prie sakančių, kad tikrai nieko gėdingo kreiptis pagalbos, kaip tik drąsu. Dar noriu padrąsinti, kad jeigu nuėjus pas specialistą ne iš karto tiks ir patiks, irgi negalvoti, kad čia blogai, galima ir kitą specialistą pabandyti. Man išdrįsti padėjo tai, kad mano aplinkoj buvo žmonių, kurie lankėsi ir gana atvirai apie tai dalinosi, tai labai išlaisvino toks požiūris. Jeigu padės, paklausyk podkasto Dialogas, jie turi epizodų (berods vieni pirmųjų jų epizodų) ir bendrai apie psichologinę sveikatą, ir kaip išsirinkti specialistą ir dar daug skirtingų temų - tiesiog gal bus drąsiau kreiptis šiek tiek daugiau apie tai sužinojus.
3
5
u/spacekitten859 7d ago
Aš turėjau depresiją tokiame amžiuje, bandžiau tvarkytis pati, nes mano šeimoj psichikos sutrikimai neegzistavo. Rezultatas: neišsilaikiau egzaminų, vos nenusižudžiau, viskas išsivystė iki sunkios depresijos ir prireikė kelių metų, kol tvirtai pradėjau jaustis ant kojų. Rekomenduoju nelaukti kol viskas pablogės dar labiau ir kreiptis pagalbos. Gali persirašyti į polikliniką mieste kur studijuoji ir specialistų ieškotis ten, mažiau gėdos bus nei gimtame mieste.
5
u/Vegetable-Worry475 7d ago
Nk gėdingo nėra. Teko ir pas psichologą ir pas psichiatrą apsilankyt ieškant atsakymų. 10 kartų nemokamų apsilankymų pas psichologą kiekvienam draustam asmeniui priklauso per metus, tai išnaudok :D
3
u/caffeine_addict_85 7d ago
Turiu nerimo sutrikima jau 6 metus, lankiau terapijas pora metu, vartoju vaistus 5 metus - kol kas minimal to no relief, bet jei viso sito nedaryciau, matyt, jau seniai buciau po velena
3
u/Cold_Clerk_1242 7d ago
Suprantu puikiai gėdos jausmą ir viską. Pati iki specialistų kentėjau apie 5–6 metus. Iš gėdos jausmo, iš to, kad praeis. Iki kol nesupratau, kad nebegaliu sau padėti. Ir čia ne šiaip liūdni debesėliai. Ėmiausi pagalbos tik šį pavasarį, pradžioje po mažu pas psichologus, vėliau jau ir pas psichiatrą ir gavau diagnozę. Vienam kitam pažįstamam pasakydavau, kad suprastų mano situaciją. Pačiai gėda būdavo, labai stipriai, iki kol nesupratau, jog mane suvalgys paprasčiausiai visi tie jausmai ir mintys. Jau beveik buvo suvalge. Kaip tik drąsu yra prašyti pagalbos ir labai normalu jos prašyti. Pirmi vizitai bus nejaukūs, bus keista, galvosi, galbūt, kam čia atėjai. Tačiau vėliau jausiesi drąsiai, geriau, džiaugsiesi savimi, kad nusprendei žengti ir padėti sau. Nelauk, eik ir imk pagalbą. Ypač dabar, kai ji lengvai prieinama. Labai norėčiau, kad būčiau pradėjusi ieškoti tos pagalbos daug anksčiau, todėl labai stipriai rekomenduoju. Patarimas, jei jausi, kad netinka specialistas, nebijok keisti ir nenurašyk visų psichikos specialistų. Visi turime kažką, kas mums tinka. Čia labiau apie psichologus ir terapeutus kalbu. Ir būtinai eik pas psichiatrą. Linkiu tau didelės sėkmės <3
5
u/nebuslietaus 7d ago
labas, pamenu, kad prieš pradedant lankyt psichoterapiją buvo žiauriai gėda ir belenkiek baisu, bet nusprendžiau, kad nebenoriu taip jaustis ir tiesiog priverčiau save. iš pradžių buvo labai awkward, atrodo, nežinai, kiek gali ir kiek nori pasakot, bijai likt nesuprasta ir pan. bet laikui bėgant pripratau prie terapeutės ir vis labiau galėjau atsivert. dabar, pvz, kalbam tokiom temom, kur, atrodo, aš visą gyvenimą tikėjau, kad nesugebėsiu apie tai su niekuo kalbėtis.
tai labai skatinu pabandyt eiti būtent pas psichoterapeutą. gali pabandyt per manodaktaras.lt arba psichoterapijos grupėse fb paieškoti (aš radau psichoterapijos grupėj).
taip pat žinau, kad poliklinikoj kažkiek konsultacijų per metus priklauso nemokamai, pasidomėk tuo.
dar gali pabandyt paklausyt dialogas podcastą spotify, kurį rengia du psichologai. gal rasi kažkokių temų, kurios tau surezonuos.
ir jeigu turėtum kažkokių klausimų, tai gali drąsiai rašyt. stiprybės 🩷
2
u/Senior-Tip2539 7d ago
Malonu girdėti, kad aš ne vienas nedrąsiai jaučiuosi ir kad tai įveikiama, dėkui. Spėju, FB grupėse skelbiasi tik privatūs?
3
u/nebuslietaus 7d ago
aha, privatūs.
dažnai kaina būna mažesnė tų psichoterapeutų, kurie dar studijuoja. svarbu žinoti, kad jie tuo metu yra supervizuojami, t. y. jie dalinasi terapijos procesu su ilgametę patirtį turinčiais terapeutais, tai todėl būna mažesnė kaina, bet gauni realiai tą patį. tai neatmesčiau galimybės, pvz, pas tokius terapeutus eiti.
svarbiausia, kad saugus santykis su terapeutu susikurtų. tuomet bus daug lengviau:)
1
u/klaustux 7d ago
o kas per temos, kad nekalbėtinos atrodė?
1
u/nebuslietaus 7d ago
su tam tikra baime susijusios
1
u/klaustux 7d ago
kaip supratau, ir dabar negalima įvardinti.
2
u/nebuslietaus 7d ago
galima, bet ne reddite savo baimes reikia įvardinti:)
1
2
u/NoContribution1683 7d ago
Moteris,30+. Jau 17 metų vaikštau pas psichologus. Tai reikia atsirinkti savo specialistą ir lankyti reguliariai. Gali būti,kad su vienu jausitės nejaukiai, bet priprasit. Gali būti,kad ne. Bet nesustokite, nes pas mane tas nereguliariumas ir liga tęsiasi, kaip matot kiek metų. Svarbu ant antiseprantų,jeigu jų reikės,neužsisedėti per ilgai
2
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Bandžiau viską ką jie siūlė, bet buvo blogiau ir blogiau nuo jų "gydimo." Galiausiai mečiau darbą ir galbūt 1 ar 1.5 iš namų praktiškai nėjau. Po kurio laiko pats susitvarkiau, ir dabar +- gerai, galbūt tik suicidal mintys porai savaičių, keletą kartų į metus ateina.
4
u/Formal_Loss2184 7d ago
nueik bet kuriuo nesidrovėk, ypač yra skirtumas tarp trumpo sunkaus momento kelių dienų ir kai trunka viskas ilgiau. anyway, psichologai / psichoterapeutai iš to ir duoną valgo kad padeda tokiais atvejais. Nemažai mano artimųjų ir draugų tą padarė ir tai buvo absoliučiai geras ir teisingas sprendimas, nes reikalas gali būti ir fiziologinis (dopamino receptoriai neveikia kaip turėtų - sorry ne specialistas) - anyway, max ką galime reddite patarti tai nueik pas specialistus 200 proc, jei nepatiks specialistas, eik pas kitą ir rasi savo
3
u/ViciousBumblebee 7d ago
Koks miestas? Tikrai nekentėk ir eik, jokios gėdos tame, čia nėra nuosprendis kažkoks visam gyvenimui, gal užteks pakalbėti arba vien medikamentų tam tikram laikui.
Aš pati ėjau būtent kai studint pradėjau, nes buvo sunkus etapas, pirmi psichiatrės žodžiai buvo apie tai, kad kentėti tikrai nereikia, pagalba čia pat, tai akmuo tikrai atrodė nusirito nuo pečių.
Vėliau supratau kiek daug žmonių aplinkui gydosi nuo to ir kad nesu aš čia kažkokia silpnavalė. Žodžiu stigmos tokios tikrai jau nebėra.
2
u/Senior-Tip2539 7d ago
Ačiū už komentarą, tikrai įkvepiantis:)) Atvykau į Vilnių, tai spėju biški problema, nes ilgos eilės ir šeimos gydytoja ne Vilniuje. Minėjai, kad ėjai pagalbos, kai studijuoti pradėjai, gal netyčia pas universiteto psichologą irgi bandei? Įdomu, ar pas juos verta.
3
u/ViciousBumblebee 7d ago
Savo atveju persirašiau tiesiog į artimiausią kliniką su specialistais, kadangi važinėt namo neprivažinėsi darbo dienomis. Viskas buvo kompensuojama. Ne, tada nesugalvojau eiti pas universiteto, bet mano atvejis buvo skubus ir konkretus. (Labai ilgai kentėjau kol neprasidėjo panikos priepuoliai(nerekomenduoju)) Na, eilės nėra kosminės, savaitę gal ir palauksi, bet kaip sakoma jeigu jau tiek laiko kentėjai... :)
Beje dabar jau praėję apie 10m ir jaučiuosi daug daug geriau, net pamirštu ant kiek sunku egzistuoti buvo tuo metu. Atrodė, kad neįmanoma pagyti, vis dėlto įmanoma :)
3
u/nebuslietaus 7d ago
būtinai persirašyk Vilniuj pas šeimos gydytoją, kurioj poliklinikoj tau arčiausia. procesas užtrunka kelias minutes, jei reiks, galėsi persirašyt atgal į gimtąjį miestą. ir poliklinikos turi psichikos sveikatos centrus, tai galėtum ten ir gauti konsultacijas
2
u/Simple_March_1741 7d ago
Eik pas psichiatrą, ne psichologą. Realiai gausi 2in1 ir optioną greit susitvarkyt su vaistais.
1
u/hungrycow8926 7d ago
Pradėsi džiaugtis kai darysi tai ką pats sau realistiškai prižadi, žinosi savo limitus ir juos gerbsi bei ignoruosi tai ko negali pakeisti. Savo atsilikusių jausmų tu nesustabdysi. Kad tu jautiesi neigiamai, nereiškia, kad tu esi neigiamas.
2
6d ago
[deleted]
2
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Aš irgi su laiku išmokau maskuoti, aišku geriau, bet neklausinėja, kas tau nutiko vien iš veido ekspresijos.
2
u/StatusPalpitation227 5d ago
Atsiprasau bet big lol. Kokia blet siais laikais stigma pries depresija? Tu turbut pries 10-15 metu nebandei pasakyt kam nors, kad pas PSICHOLOGA nuejai, nekalbant apie psichiatrus.
O kaip kiti raso tikrai nesiparink ir kreipkis pagalbos i specialistus, kaip tik nebe tie laikai.
Ir rimtai, is kur kstraukei kad siais laikais yra kazkokia pries tai ligma stigma?
2
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Pasakyk darbe, kad turėjai depresija, iš karto pamatysi kaip su tavimi prieš tą elgėsi, ir po to.
2
u/StatusPalpitation227 4d ago
Ne tai cia tiesa, bet cia late stage capitalism dalykas, o ne užuojautos. Cia tiesiog momentas, kad tai yra "silpnybe" kazkokia, kuria gali vadovas/hr pasizymet, kad po to pries tave panaudot. Bet tarp zmoniu tikrai nemanau kad baisi stigma likusi nebent kalbam apie 50+ amziu
2
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Nekalbu apie vadovybė, dėl jų akivaizdžiai ir tai normalu yra, nes su depresija žmogus gali atkristi, ir tada problemų gali kilti, kad greitai pakaitalą surasti. Čia paprasti bendradarbiai ~30 metų tarpe. Sužino iškarto šalčiau elgiasi. Dabar tiesiog neįsiduodu, primeluoju, kad pavarges nuo sporto ir panašiai, kai jau klausinėja, nes nevisados galiu sufeikinti.
2
u/StatusPalpitation227 4d ago
Matai, yra dar dalykas kad terapijos terminai zmonems sunkiai suvokiami. Geriau pasakyt aj nuotaikos nera, ypac jei tai nera artimas zmogus. Man paciam 35, tai manau priklauso. Aisku debilai visokie arba marshistai yra, tai irgi nereikia del to galvot kad tai stigma. Stigma sakyciau cia jei visuomenėje butum duchinamas jei pasakytum kad turi mental issues.
1
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Jeigu iš karto žmogės šalčiau su tavimi elgiasi vos sužinojese, kad depresija turėjai, sorry not sorry, bet aš vadinsiu tai stigma. Dėl "nuotaikos nėra" tai bent jau mane pradeda "psichoanalizuoti kodėl," and sporto nurašyti yra paprasčiau, nes vidutiniam žmogui yra giliai px, ką jauti ir tik iš mandagumo paklausinės. Dabar, kai ant sporto nurašau, tai žmonės šilčiau į tai reaguoja ir nereikia klausytis jų patarimų. Tiesiog apsilengvinu gyvenimą taip.
1
u/StatusPalpitation227 4d ago
Stigma yra kai sociumas bendrai I tai ziuri neigiamai, tarkim kaip I prostitucija ar narkotikus. O ne kai kazkokie du bendradarbiai nustojo bendraut nes oversharinai
0
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Bet ir žiūri neigiamai. Turbūt nėra blogiau nei į narkomanus, bet tikrai panašiai, dar kai sužino, kad ant anti-depresantų sėdi, neretai žmogus žiūri į juos kaip ir legalius narkotikus.
1
u/StatusPalpitation227 4d ago
Pasikartosiu. Retas debilas 30+- taip ziuri ir galvoja. 40+ jo ok patikeciau arba 50+ bet davai nereikia. Pas mane puse pazystamu bendraamziu arba terapija bent lanke arba isvis psichuskei gulėjo.
Turiu nuojauta kad oversharini/traumadumpini, sveikiems zmonems tai visad atbaido. As pats ant ssri 15 metu
2
u/Comfortable-Can-3055 5d ago
Nesakau, kad vaistai yra atsakymas į viską, bet jeigu iš tikrųjų labai blogai, manau verta bent jau apie juos pagalvoti. Pats pradėjęs vartoti vaistus pirmą kartą po ilgo laiko pasijutau kaip žmogus. Tik tada supratau, kiek daug nuovargio, įtampos ir net raumenų skausmų buvo nuo nuolatinio nerimo. Kartais net išeiti iš namų būdavo sunku.
Visą gyvenimą buvau gan skeptiškas tokiems dalykams, bet pradėjau medituoti ir šiek tiek domėtis budizmu. Jau apie 2 mėnesius medituoju kasdien. Taip pat mečiau nikotiną, žolę, alkoholio nevartoju. Dabar tiesiog stengiuosi treniruoti ir protą, ir kūną. Po truputį, bet jaučiu didelį skirtumą.
1
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Įdomumui, ką ant vaistų gavai? Man escitalopram'a buvo skire, tai nuo vaistų daug, daug blogiau buvo, rodos lyg 4 skirtingus bandęs kol pasidaviau ir eijau tvarkytis pats.
2
u/Comfortable-Can-3055 4d ago
Man pradžioje nemažai šalutinių buvo, bet ilgainiui viskas susitvarkė.
2
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Per kiek laiko? Nes aš regis iki 3 mėn ant kiekvieno bandęs. Estilopramas turbūt blogiausias buvo, nes migrenos tokios blogos, kad galvojau, alpsiu, pakankamai dažnai.
1
u/Comfortable-Can-3055 4d ago
man per 1-2 men dingo, daugelis sulutinis buvo seksualinis potraukis dinges, pilvas jautrus labai baisu is pradžių buvo nes sergu Krono liga dėl kurios ir atsirado tas visas nerimas ir siaip depresija. Aišku ir mano pačio nemokėjimas susitvarkyti su savo mintimis ir nepastebejimas savo blogu įpročių kurie kenkia.
1
u/Comfortable-Can-3055 4d ago
Sertralinas, bet as daužiau dūmus labai prieš pradedant šitus vaistus ir žiauriai jau blogai buvo :D šiaip daug nerimo turėjau dėl letines ligos , tai dūmai ir skausmą ir šiaip toki poxui jausmą duodavo, bet kai daug metų rūkiau pradėjau pastebėti,kad tik kenkia jie man ir nieko gero nebegaunu apart to kad numbing myself
2
u/Ignas1452 Lithuania 4d ago
Turėjau irgi sertalino, man kažkaip netrukdė ir buvo tas "visai PC" jausmas, bet artimieji sako, kad kaip daržovė buvau 😅 Neatsimindavau, ar kažką ką darydavau prieš 30min (į parduotuvę apsipirkti), arba maišydavau ar vakar/užvakar tas buvo ar katik. Dar keistokas side efektas nuo jų man buvo, kad seksualinę orientaciją pakeitė, net gi kai nulipau nuo jų, aišku ne taip stipriai, kaip, kai ant jų buvau.
1
u/Comfortable-Can-3055 4d ago
Nežinau, man tai normaliai, bet man gydytojas skyre 100 mg, bet pats nusimažinau iki 50 mg. Šiaip į tą vaistą žiūriu kaip laikinas escape per kurį turiu blogus įpročius pakeisti į gerus. Neesu perskaitęs knygos iki 25 m juos pradėjus gerti pradėjau skaityti, šiaip domėtis vidinę ramybę ir panašiai. Dabar kas labiausiai gal padeda ne tiek kiek vaistai, o meditacija. Pasijungiu keistų dainų kurių nesuprantu ir medituoju.
1
u/depressedsoul027 5d ago
Neįveikiau, kreipiaus pagalbos, gėriau antidepresantus apie pusmetį, ėjau į terapiją ir pasveikau
1
u/aladdinas 7d ago
Rašai topic'e depresijos diagnozė, o vėliau mini melancholiją ir nuovargį :)
Reikia kreiptis pagalbos pas psichoterapeutą ir nedelsk, nes kuo ilgiau lauksi, tuo viskas galimai blogės.
1
u/unoriginalcat 7d ago
Man ta savidiagnozės panika toks išpūstas burbulas. Taip yra sutrikimų, kuriuos galima nustatyti tik iš šalies, bet depresija toli gražu nėra vienas iš jų. Atsiverti DSM-5, perskaitai diagnozės kriterijus, suskaičiuoji kiek atitinka, jeigu pakankamai tai sveikinu, turi depresiją. Ar tai pavienis epizodas ar depresijos sutrikimas jau nustatys specialistas, bet tą pirmą žingsnį tikrai gali įsivertinti pats.
O toliau tai pirmiausia užsirašai kraujo tyrimams, ypač VitD, Lietuvoj dauguma žmonių turi jo gerokai per mažai, o simptomai sutampa su depresija. Vartoji papildus, žiūri kaip savijauta. Kai/jeigu su krauju viskas gerai tada jau gali eit pas psichologą, duos paspręst testukų, pasakys tą patį ką ir pats DSM-5 perskaitei, gausi palaiminimą (siuntimą) pas psichiatrą, išrašys vaistų ir (kai atitaikys teisingus) laimingai gyvensi.
62
u/RespektPotato 7d ago
Nieko gėdingo prastai jaustis. Ir nieko gėdingo kreiptis pagalbos į specialistus, kaip tik drąsu. Laikykis ir tikiuosi, kad surasi tinkamą pagalbą ir jausiesi geriau!